B2B katalogas: suderinkite identifikatorius, vienetus ir kainas

Nesupainiokite įmonės SKU ir GTIN

Vidinis SKU yra jūsų sistemos identifikatorius; tiekėjo kodas priklauso tiekėjo katalogui. GS1 GTIN skirtas unikaliai identifikuoti prekybos vienetą — produktą ar paslaugą, kuri tiekimo grandinėje įkainojama, užsakoma arba sąskaitinama. Jei produktui GTIN priskirtas, perduokite tik patikrintą reikšmę. Jo neišgalvokite ir nenaudokite kito varianto kodo vietoje.

Sutarkite produktų duomenų kontraktą

Aprašykite kiekvieną lauką: kas jį valdo, kokiu formatu jis perduodamas, kada jis privalomas ir ką daryti, jei jo nėra. Dažniausiai verta atskirti:

• jūsų pastovų produkto ID, tiekėjo ID, gamintojo numerį ir GTIN, jei toks suteiktas;
• pagrindinę prekę ir konkrečius variantus, jų spalvą, dydį, suderinamumą ar pakuotės tipą;
• pardavimo vienetą, vienetų skaičių pakuotėje, minimalų užsakymą ir užsakymo žingsnį;
• valiutą, kainos pagrindą, kliento kainų grupę, prieinamumą ir pristatymo terminą;
• aprašymą, nuotraukas, techninius dokumentus, kalbą, saugos informaciją ir šaltinio atnaujinimo laiką.

Pavyzdys: tiekėjas gali pateikti likutį dėžėmis, o jūsų parduotuvė parduoti vienetais. Jei importas praranda pakuotės dydį, likučio ar kainos skaičius gali atrodyti teisingas, bet reikšti kitą dalyką. Užrašykite vienetų konversiją ir ją testuokite su realiu katalogo įrašu.

Importas turi atpažinti blogus duomenis

Prieš publikuodami tikrinkite pasikartojančius ID, netaisyklingą GTIN kontrolinį skaitmenį, trūkstamus variantus, nežinomus matavimo vienetus, tuščias kainas, nebegaliojančias nuotraukas ir per seną likutį. Klaidingą eilutę įrašykite į peržiūros eilę su priežastimi — nepalikite tyliai dalinio importo, kuris pirkėjui rodo seną kainą.

Stebėkite paskutinio sėkmingo atnaujinimo laiką. Jei atsargos negaunamos, sprendimas gali būti rodyti „klausti dėl likučio“, o ne apsimesti, kad duomenys gyvi. Testuokite standartinę prekę, variantą, komplektą, išparduotą prekę ir tiekėjo eilutę su trūkstamu lauku.

Kurį lauką laikyti pagrindiniu?

Kiekvienai reikšmei paskirkite šaltinį: tiekėjas pateikia savikainą ir gamintojo duomenis, parduotuvė valdo savo SKU, aprašymą ir kainų taisykles, o apskaita — mokestinę dokumentaciją. Ši taisyklė sumažina atvejus, kai kitas importas perrašo ranka pataisytą svarbų lauką.